Nezinau kokia siandien diena

Pora dienu, o pasikeicia praktiskas viskas. zmones kurie mane supa,  poziuris i juos, mano isvaizda. nebera raudonu kasu, palikau jas poniai Kaciai kirpykloje. gavau viena geriausiu komplimentu gyvenime "tavo poelgis parodo tavo stipru charakteri, mazai kas taip gali, saunuole" koks kajfas isgirst tokius zodzius nuo zmogaus su kuriuo ne taip ir daug bendrauji.

Praleidau 24h su klasiokais sodyboje, sventem paskutini skambuti. mokiausi su jais metus (po 10 klases pakeiciau mokykla), bet per viena nakti pazinau juos geriau negu per visus metus. nuomone pasikeite i geresne puse. meh, alkoholis suartina zmones. supratau kad tikrai yra klaseje zmoniu kuriais galima pasitiketi, su kuriais galima pasikalbeti apie man skaudzias temas, gaut patarimu. retai buna jog pataikau i tokia draugiska kompanija, dziaugiuosi jog man taip pasiseke su klasiokais. 7 ryto nusprendem pasivaiksciot, nusipirkt maisto ir vandens (buvo like 4 pomidorai ir vanduo is krano) iki artimiausios parduotuves 5km. kazkaip daejom, nei vienas masinos vairuotojas nekreipe demesio i musu pakeltas rankas ir zvilgsnius prasancius pavezeti. galiausiai kai jau ejom atgal is parduotuves, viena masina sustojo. aisku vaziavom neilgai, nes sodyba jau buvo arti, daug kelio nuejom pesciom. niekada neteko tranzuoti, jei musu nuotyki imanoma pavadinti tranzavimu, kuris truko max 5min. bet kiek daug laimes suteikia, kai zmogus sustoja ir siulo pavezti, kaip toks menknekis pakelia nuotaika. pasirodo lietuvoje dar yra draugisku zmoniu. i sodyba grizom su puikia nuotaika.
taip pat supratau kaip fajna yra iseiti pasivaikscioti is pat ryto, gamta, laukai, miskai, kazkokie arkliai (aga, 2 arklius matem. ok) nuo siol turiu dar viena punkta savo "to do" sarase. tranzuot i bet koki lietuvos miesta, netoli, na kaip pirmam kartui. su zmonem kurie moka pralinksmint, visa kelia sneka apie nesamones, bet yra labai linksmi.