nuo siandien blogas uzsidaro. arba po ilgo laiko vel ji naudosiu arba pasidarysiu nauja. gal naudosiu, bet negreit, menopauze
supratau kad sunku eiti savo idealo pedomis. sunku atleist ir sunku pamirst. sunku susitaikyt ir sunku pradet nuo pradziu. 5 menesiai svyravimu ir nezinia kaip ilgai dar tas skaicius augs. aj taip mokykla, reikia gi mokytis. reikia uzsimest kuo daugiau rupesciu ant galvos, visur dalyvaut, daryti viska kad tik nebutu laisvo laiko. tada nespeji galvot apie save, valgyt, issiplaut galos ir kartais nualpsti.
nepamenu apie ka buvo mano paskutinis postas bloge, nesuskaiciuoju kiek dalyku galejau parasyt, bet neparasiau.
keista nes pati suvokiu, kad viska ka cia rasau suprasiu tik as pati.gal pora zmoniu itars apie ka rasau, bet ne ta linkme, supainios herojus itt. neesme
taip pagalvojau, jog esu labai dekinga savo tevams uz tai kaip mane isauklejo, nes su laiku sutinku vis slykstesniu zmoniu, kurie tikraji 'as' parodo savo poelgiais. tesiog galvojau, kad dauguma tokiu (kokiu?)situaciju buna tik filmuose, pasirodo buna dar blogiau. suvokiu kokius zmones teko pazinti per si trumpa laika ir kylo klausimas, kodel dauguma taip elgiasi, as cia taip isauklejo, ar cia kazkokia kitu zmoniu itaka. kazkada galvojau jog esu blogas zmogus (niekada negali zinot kaip bus rytoj, bet..) bet tada prisimenu kai kurias personas ir pasijuntu net labai geru zmogum, su savo idealais ir prioritetais. supratau, jog principai nera 100% gerai. gal tik 90%, bet pasitaiko atveju kai reikia nusileist,. tikiuosi cia pirmas ir paskutinis kartas.
nenoriu artimai pazint zmoniu, nenoriu vel nusivilt, nenoriu prisirist, nenoriu. pasitikejimas sunkiai atsistato. ir nenoriu pazint zmoniu apie kuriuos galvosiu 'eh, situ tikrai galesiu pasitiket'. reikia pagaliau ismokt neprisirist, bet net nenoriu galvot kaip nuo to pasikeis mano charakteris ir asmenybe. isvados: nusivilimas zmonem visur ir visada. tikriausiai nuo to jau neimanoma pabegti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą