Kodel gi ir vel nepasigyrus

Puse metu kaip neturejau ausinuku, tingejau nusipirkti, neturejau laiko, pamirsdavau, jog man ju reikia. kartais dziaugdavausi del to kad ju neturiu, bevaziuojant autobusu protingu minciu ateidavo, arba tesiog miegojau. bet pagaliau vakar nusipirkau, buvau pamirsus ka reiskia klausyt muzikos, siandien tiek laimes buvo, galvojau jog apsiverksiu isgirdusi megstamiausias ac/dc dainas ir suteiksiu laimes visai pilkai masei   sedinciai autobuse. bet deje stovejau viena kaip apsirukius ir visa kelia sypsojausi.

pasiilgsiu savo protingu minciu, kurios man ateidavo tik autobusu bevaziuojant. bent jau kai jausiu, jog pradedu degraduot bandysiu kuo dazniau ausinukus palikinet namie. bet ne, as jau prie ju prisirisau per dvi dienas. dabar pagaliau visur kur tik noriu girdziu AC/DC, Bad Company ir Depeche Mode dainas.

p.s. ir niekada, niekada nedarykit dovanu nuotrauku kurias nupirkos savo draugams, pries jas padovanojant. nupirkau panasias ausines savo gerai draugei gimtadienio proga. galvojau mirsiu, nes neturejau ideju ka pirkt, pagaliau sugalvojus ir nupirkus padariau dovanos nuotrauka, turejau kazkam lyg ir parodyt, bet kaip visada sufailinau ir drauge rado nuotraukas. tikiuosi melyne nuo telefono smugio ant jos kojos liks ilgam.
tas geltonas taskas (nuotraukoje vos matomas) labai linksmas.